ulžys

ulžỹs sm. (4) BŽ570, DŽ, NdŽ, (3) NdŽ, Krž, ùlžis (1) Jn, J.Jabl, Lkv, Rt, Pp, ul̃žis (2) NdŽ; Rtr 1. DŽ, NdŽ, Vdk, Up, Krž menk. žmogus ar gyvulys su dideliu pilvu, pamplys: Ùlžis turi pilvą didelį iš prasto valgio J. Toks ùlžis tas jautukas DūnŽ. Už tokį ul̃žį taip brangiai sumokėjai! Ll. 2. sm., scom. J.Jabl, BŽ570,573, NdŽ, Pp, Lk, Rt, Šv, Varn, Užv, Krž, Šl menk. apsileidėlis, ištižėlis, tinginys: Kokia ulžis, t. y. tinginys J. Ùlžis, kurs neatboja, stovi lik kiautas J. Ùlžis tas, nieko nedirba DūnŽ. Ùlžis toks vaikesas, nepastumamas Rdn. Mūso merga tikras ul̃žis – nei jos pri darbo pavarysi, nei į nibrę eina Vvr. Potinginis toks, ùlžis, jam rūpėjo į tą lovą įvirsti Šll. Tokio ùlžio kaip tu nėkur nė[ra] – varyk varyk pry darbo, neišvarysi Lkv. Ùlži a ùlži, kumet tu atvirsi į žmogų? Plt. Aš tau, tu ulžỹ, kaltūnus apravėsiu! Ll. 3. J, KŽ kiaušinio kiautas, lukštas.